žiauburys

žiauburỹs sm. (3^b) Rš žr. žiauberys: 1. Trgn, Dkšt, Dglš, Kzt Būdavo, duoną iškepam, tai gardžiausia žiauburỹs – patys pakraščiukai Vdš. Atriek man žiaũburio Lkm. Žiaũburį valgysiu ir su batviniais pasmerkęs Krd. Reikė[jo] atpjaut žiauburỹs [pyrago] Švnč. Man neduok duonos žiaũburio, ba aš dantų neturiu Prng. Žiauburẽlį kur sustveriu, intrupinu [veršeliui] Švnč. 2. Ant žiaũburį kad davė galvą Gdr. Neinspjauk in žiaũburį Blnk. 3. OGLII152, NdŽ, Slk, Švnč. 4. žr. žiauberis 3: Pievos panuovolio aukštuma – žiauburỹs Lkm. Nuvirto nuo žiaũburio Lkm. Ar užvažiuosi an šito žiaũburio? Trgn. Visas žiauburỹs ažpustytas sniegu Klt.